Sausumos maršrutai
Obelų Rago Gražusis kadagys (0 km)
Didžiuojamės tuo kad sodybai priklausančiame sklype auga ko gero didžiausias Lietuvoje Obelų Rago kadagys. Kadagiai gyvena iki 2 000 metų, išauga iki 15 metrų aukščio. Mūsų Gražiojo kadagio aukštis apie 12 metrų, tikrai įspūdingas augalas. 1984 metais kadagys paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 metais priskirtas prie valstybinės reikšmės paminklų.
Palūšė (13 km)
Minima nuo 1651 m. Palūšėje yra medinė Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1757 m., seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje), varpinė (pavaizduota ant buvusio 1 lito banknoto) ir koplytėlė – Kultūros vertybių registre registruotas architektūros kompleksas. Šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurta akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspozicija.
LADAKALNIS (22 km)
Ladakalnis (kai kur pavadinamas ir Ledakalniu) – 175 m aukščio kalnas, geomorfinis gamtos paminklas, esantis Šiliniškių kalvų gūbrio grandinėje, tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų. Laikoma, kad ant jo buvo aukojama baltų gyvybės deivei Ladai, Didžiajai Motinai, pasaulio gimdyvei (vėliau populiaresnei Žemynos vardu). Nuo kalno atsiveria nuostabus vaizdas, matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Almajas, Asėkas, Asalnų, Lūšių ir Alksnas. Yra paprotys, į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo.
Ladakalnis nuostabus visais metų laikais – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Apie tai neįmanoma parašyti ar pavaizduoti fotografijose, tai reikia pajusti atvažiavus patiems.
GINUČIŲ PILIAKALNIAI (22 km)
Ginučių piliakalniai (0,5 km. nuo Ladakalnio) yra tarp Ukojo ir Linkmeno ežerų, jų papėde vingiuoja kelias iš Ginučių į Ladakalnį. Ant vieno iš piliakalnių yra paminklinis akmuo Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
Į piliakalnius užkopiame įrengtais mediniais laiptais (per 150 laiptelių), toliau iki Ladakalnio galime eiti įspūdingo grožio miško taku, vingiuojančiu pačiu kalvagūbriu tarp dviejų ežerų. Vienoje tako pusėje matyti Linkmeno, kitoje – Ukojo ežerai.
GINUČIŲ MALŪNAS (23 km)
Ginučių malūnas yra vienintelis regione, išsaugojęs autentišką įrangą. Jame veikia muziejus, kurį galite aplankyti. Jis yra tik už kalvelės, tad labai patogu nubėgti prie jo ir nusimaudyti po kaskadomis. Šalia malūno gražus Srovės (Srovinaičio) ežeras, po kurį galima plaukioti pas sodybos šeimininką išsinuomota valtimi nuplaukiant net iki Baluošo ežero.
Prieš 1905 m. dvarponis J. Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusi (kaip ir visos paupio pievos) kaimo bendruomenei. Jau buvo perėmęs iš valstiečių beveik visas girnas, tačiau iš 55 kiemų susirinkę kaimo vyrai pareiškė: „Pasiimk malūną, bet vandens negausi“. Naktį keli vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, kaimynai priveržė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita – Srovės upelio kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Atvažiavę žandarai iš Švenčionių suėmė vyrus ir jų talkininkus, teisme iškelta byla, tačiau ją ponas pralaimėjo ir malūnas atiteko kaimui.
BITININKYSTĖS MUZIEJUS (29 km)
Senovinės bitininkystės muziejus – 1984 metais įkurtas muziejus Šiaurės rytų Lietuvoje (Stripeikiai). Steigėjas – bitininkas Bronius Kazlas. Muziejų sudaro 6 pastatai, apie 500 eksponatų, 25 skulptūros iš medžio (pvz., atvaizduotos lietuvių dievybės Babilas, Austėja ir kt.). Muziejus veikia nuo gegužės iki spalio. Rugpjūtį rengiama medaus šventė.
Senovinės bitininkystės muziejų, įsikūrusį Stripeikių kaime (6 km. nuo Ginučių), galime pasiekti vykdami automobiliu kaimo keliu, tačiau įspūdingesnė kelionė būtų pėsčiomis (atstumas maždaug tas pats). Nuo Ginučių einame plentu link Kirdeikių, už 2 km – „Bitės” telekomunikacijų bokštas su apžvalgos aikštele, į kurią, turėdami laiko, galime pakilti. Žemiau – Ukojo ir Pakaso ežerai, pertaką tarp jų kerta plentas. Einame dešiniuoju Pakaso krantu iki pat galo, čia į ežerą įteka Tauragnos upelis, ant kurio stovi Stripeikių malūnas. Apžiūrėję malūną, miško taku einame iki Stripeikių kaimo, kur įsikūręs bitininkystės muziejus.
Paukščių kaimas Cijonai (10 km)
Tai vieta, kur būtinai reikia apsilankyti su vaikais čia gali pamatyti daugiau paukščių, nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų balsų, nei kada nors esi girdėjęs. Jei trokšti laimės, Laimės paukštė gyvena Cijonuose. Atvažiuok ir surask ją. Žygis per pelkę ieškant paukščių kiaušinių, istorijos apie paukščius didžiausiame Lietuvoje lizde, kiaušinienės kepimas ant laužo ir keptos putpelės pietums, tai – tik dalis pramogų ir malonumų, kuriuos patirsite apsilankę Paukščių kaime.
http://www.pauksciukaimas.lt/